- durpėtas
- durpė́tas, -a adj. (1) DŽ, Rdm, dùrpėtas (1) 1. su durpių priemaiša: Klumpės smigo į rudą durpėtą žemę iki riešų rš. Medžiai grimzta durpėton košėn Vr. 2. durpių trupinių prisivėlęs: Pareina purvini, durpė́ti iš darbo Rk. Dùrpėtas maišas Gs.
Dictionary of the Lithuanian Language.